14. mars 1912

 

Žar sem ég hef nįš nęgu valdi į tungumįlinu til aš koma skošunum mķnum skżrt til skila hef ég oft reynt aš śtskżra fyrir Ilavinirk [ašstošarmašur Vilhjįlms] hvernig į žvķ stendur aš fólk ķ okkar landi, ž.m.t. ég sjįlfur, er žeirrar skošunar aš žaš hefši veriš žeim fyrir bestu ef hvķtu mennirnir hefšu aldrei lįtiš sjį sig, vegna žess aš nś eru žeir aš deyja ķ unnvörpum vegna ašfluttra sjśkdóma, sišspillingar, hśsnęšis og matar. Hann neitar hins vegar aš trśa aš viš getum veriš mótfallnir žvķ aš skip komi hingaš af nokkurri annarri įstęšu en žeirri aš viš sjįum eftir žvķ hveiti, vefnašarvöru o.s.frv. sem skipin flytja eskimóunum. Hann heldur aš ég hafi įhyggjur af hveitiskorti mešal hvķtra vegna žess aš hvalveišiskipin flytja hveiti hingaš. […]